Pagrindinis » Teisinė informacija

Teisinė informacija

PATVIRTINTA:

Biržų rajono savivaldybės tarybos

2008 m. ..gegužės  28. d. sprendimu Nr. T-119

 

 

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I.                BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Taisyklių tikslas – užtikrinti racionalų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymą funkcionavimą ir tinkamą atliekų tvarkymo užduočių vykdymą.

2.  Taisyklių paskirtis – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas, reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą ir užtikrinti, kad šios paslaugos būtų patogios ir prieinamos vartotojams, atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimą.

3.  Taisyklės nustato savivaldybės, atliekų turėtojo, atliekų tvarkytojo (vežėjo) ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus santykius ir funkcijas, teises, pareigas bei atsakomybes, atliekų apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo savivaldybės teritorijoje reikalavimus.

4.  Taisyklės nenustato fekalijų ir nuotekų dumblo tvarkymo, gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.

5.  Taisyklių projektą rengia projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: techninės pagalbos teikimas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (UAB PRATC) vykdytojas ir teikia tvirtinti savivaldybės Tarybai.

6.  Esant būtinybei – pasikeitus teisinei bazei, patvirtinus naują apskrities ar savivaldybės atliekų tvarkymo planą ar kilus kitam poreikiui Taisyklės gali būti keičiamos, tikslinamos, taisomos ir papildomos.

7.  Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems savivaldybės teritorijoje.

8.  Atliekas naudoti, kaupti ir šalinti šiose Taisyklėse nenurodytais būdais draudžiama.

II.             PAGRINDINĖS SĄVOKOS

9. Alyvų atliekos – bet kokios alyvos (bet kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių, mineralinės tepimo, turbininės ir hidraulinės alyvos), kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį.

10. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

11. Apmokestinamieji gaminiai – pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.

12. Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Įstatymo) 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

13. Atliekų gamintojas – asmuo (juridinis arba fizinis), kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.

14. Atliekų naudojimas – atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 priede.

15. Atliekų perdirbimas – atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

16. Atliekų priėmimo aikštelė – aikštelė, skirta komunalinėms atliekoms priimti, laikinai jas saugoti ir perduoti šalinimui ar naudojimui šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis

17. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.

18. Atliekų susidarymo vieta – patalpa, įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

19. Atliekų šalinimas – atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 3 priede.

20. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo (juridinis arba fizinis), kuris turi atliekų, t.y. individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų butų savininkai, poilsiaviečių, sodų ir garažų valdų savininkai (nuomininkai, naudotojai ar valdytojai) arba jų savininkų bendrijos; įmonės, įstaigos ir organizacijos; kiekvieno žemės sklypo, esančio savivaldybės teritorijoje, savininkai (nuomininkai, naudotojai ar valdytojai).

21.Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

22. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

23. Atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

24. Atliekų vežėjas – asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

25. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ar kartonas.

26. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje, taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

27. Didžiosios komunalinės atliekos –stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai, karkasai, indai, talpos, taip pat kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos ir kitos stambiagabaritės atliekos, išskyrus didelių apimčių komunalines atliekas, priklausančias kitiems šiose Taisyklėse išskirtiems komunalinių atliekų srautams (pvz., didelių apimčių statybos ir griovimo atliekos, komunalinės pavojingos atliekos, žaliosios atliekos ir kt.).

28. Elektros ir elektroninė įranga (EEĮ)– įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei srovei.

29. Elektros ir elektroninės įrangos platintojas – bet kuris asmuo, komerciniais tikslais tiekiantis elektros ar elektroninę įrangą vartotojui.

30. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga, kuri yra atliekos, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis.

31. Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai: pasibaigusio vartojimo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudoti reagentai ir cheminės medžiagos.

32. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

33. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.

34. Importuotojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.

35. Individualus konteineris – konteineris komunalinėms atliekoms, kuriuo naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius).

36. Kolektyvinis konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas.

37. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

38. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

39. Koncesija – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančioji institucija – Panevėžio apskrities savivaldybė koncesininkui, pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymą (2003 m. birželio 24 d. Nr. IX-1647; Žin. 2003, Nr. 70-3163; 2004, Nr. 73-2533; 2006, Nr. 82-3251), suteikia specialų leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti savivaldybės turtą, kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas.

40. Koncesijos sutartis – suteikiančiosios institucijos, kuri veikia Panevėžio apskrities savivaldybės vardu, ir koncesininko sudaryta rašytinė sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos – savivaldybės ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija.

41. Koncesininkas – UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, kuriai suteikiančioji institucija – Biržų rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymu (2003 m. birželio 24 d. Nr. IX-1647; Žin. 2003, Nr. 70-3163; 2004, Nr. 73-2533; 2006, Nr. 82-3251) ir Panevėžio apskrities savivaldybių 2004 m. birželio mėn. 28 d. Jungtinės veiklos sutartimi, suteikia koncesiją.

42.Konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi kolektyviniai konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms, biologiškai skaidžioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti.

43. Laikinas saugojimas – pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

44. TIPK leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (arba gamtos išteklių naudojimo leidimas), išduotas Aplinkos ministerija pagal nustatyta tvarka, kuriame yra reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymas.

45.Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai, detaliau klasifikuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.

46. Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos komunalinės atliekos.

47. Namų ūkio atliekos – buitinės atliekos, susidarančios namų ūkiuose: individualiose namų valdose ir butuose.

48. Nepavojingos atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

49. Operatorius (koncesininkas) (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą administruojanti/eksploatuojanti įmonė) – Panevėžio apskrities savivaldybių 2004 m. birželio mėn. 28 d. Jungtinės veiklos sutartimi įsteigta bendrovė, turinti savivaldybės Tarybos įgaliojimus organizuoti ir administruoti atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir (arba) teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas pagal koncesijos sutartį su savivaldybe.

50. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

51.  Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

52.  Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

53.  Regioninis sąvartynas – Panevėžio regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, esantis Panevėžio rajone Dvarininkų kaime.

54. Saugojimas – neterminuotas atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 3 prieduose nurodytais būdais.

55. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema – komunalinių atliekų tvarkymo sistema, apimanti visą savivaldybės teritoriją: miestus, miestelius, gyvenvietes bei kitas vietoves.

56. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme. Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

57. Sąvartyno operatorius – viešojo konkurso būdu atrinkta regioninį (pagrindinį rajono) sąvartyną eksploatuojanti atliekų tvarkymo įmonė (Atliekų tvarkytojas).

58. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

59. Suteikiančioji institucija – institucija, kuri pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra atsakinga už atitinkamas funkcijas ar veiklos sritis, kurios gali būti įgyvendinamos ir užtikrinamos suteikiant koncesijas: tai yra atitinkamos Panevėžio apskrities savivaldybės vykdomoji institucija, – kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.

60. Tarifas – Biržų rajono savivaldybės tarybos patvirtinta įmoka, kurią atliekų turėtojas sumoka atliekų tvarkytojui už paimtas atliekas.

61. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

62. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras Panevėžio apskrities savivaldybių 2004 m. birželio mėn. 28 d. Jungtinės veiklos sutartimi įsteigta bendrovė, kuriai sutarties partneriai pavedė panaudoti 2005 m. gruodžio 08 d. Europos bendrijų komisijos sprendimu CCI2005/LT/16/C/PE/003 gautą Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramą ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas sukuriant ir administruojant Panevėžio regioninę atliekų tvarkymo ir šalinimo sistemą.

63. Vietinė rinkliava – vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (2000 m. birželio 13 d. Nr. VIII-1725; Žin. 2000, 52-1484; 2001, Nr. 62-2233; 2002, Nr. 95-4086; 2005, Nr. 121-4333; 2006, Nr. 137-5200; 2007, Nr. 61-2343), atitinkamos Panevėžio apskrities savivaldybės Tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti savivaldybės teritorijoje.

64. Žaliosios atliekos – biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos: medžių ir krūmų genėjimo, šienavimo atliekos, pjuvenos, drožlės, lapai, gėlės ir t.t.

III.           SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

65.  Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, jos organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės numatytos Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane, kuris parengtas regioninio atliekų tvarkymo plano pagrindu (patvirtintas Panevėžio regiono plėtros tarybos 2007 m. lapkričio mėn. 6 d. sprendimu Nr. R 2-6) atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir kitų teisės aktų reikalavimus.

66.  Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šių atliekų, tvarkymą:

o        mišrių komunalinių atliekų;

o        antrinių žaliavų (pakuočių atliekų);

o        biologiškai skaidžių atliekų;

o        didžiųjų komunalinių atliekų;

o        statybos ir griovimo atliekų;

o        elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

o        naudotų padangų;

o        pavojingų atliekų.

67.  Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

            atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas;

            juridinių asmenų, kurių atliekos tvarkomos pagal TIPK leidimuose nustatytą tvarką;

            netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

            farmacinių atliekų;

            medicinos atliekų;

            gyvūninės kilmės atliekų. Juridiniai asmenys, kurių veikloje susidaro gyvūninės kilmės atliekos, jas tvarko pagal TIPK leidimuose nustatą tvarką. Dažniausiai šios rūšies atliekų (gyvulių audiniai, kritę gyvuliai) turėtojas galutiniam sutvarkymui jas perduoda AB “Rietavo veterinarinė sanitarija”. Kritusių gyvulių pristatymo ar atidavimo AB “Rietavo veterinarinė sanitarija” galimybę turi ir privatūs šių atliekų turėtojai. Kiti šių atliekų turėtojai gyvūninės kilmės atliekas privalo tvarkyti, vadovaudamiesi LR sveikatos apsaugos ministro 2002 – 12 – 24 d. įsakymu Nr. 678 patvirtintomis „Gyvūninių atliekų tvarkymo taisyklėmis“ (Žin., 2003, Nr. 9-309) nustatyta tvarka.

            įvairaus pobūdžio skystų atliekų.

68. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos naudoti atliekos šalinamos regioniniame sąvartyne, kurį eksploatuoja regioninio sąvartyno operatorius.

69.  Iki regioninio sąvartyno veiklos pradžios visos netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti atliekos šalinamos pagrindiniame rajono komunalinių atliekų sąvartyne, esančiame Ožkiniškio k., Biržų r.

IV.          ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

70. Atliekų turėtojai yra atsakingi už savo atliekų tvarkymą ir privalo perduoti jas Atliekų tvarkytojui šių Taisyklių nustatyta tvarka, jeigu kitaip nėra nustatyta Atliekų turėtojui (įmonei) išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime. Savivaldybės teritorijoje esantys visi Atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinių asmenų padaliniai) gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, kuriuos konkursų tvarka parenka ir su kuriais sutartis pasirašo Operatorius (koncesininkas) arba savivaldybės administracija, jeigu kitaip nėra nustatyta atliekų turėtojui (įmonei) išduotame TIPK leidime. Apie šiuos komunalinių Atliekų tvarkytojus Atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešosiose vietose ir žiniasklaidos priemonėse.

71. Visi komunalinių Atliekų turėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, privalo galutinai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą.

72. Atliekų turėtojai Atliekų tvarkytojui gali neperduoti papildomai neapdorotų nepavojingų atliekų, kurios sunaudojamos žemės ūkyje ar energijai gauti. Šie atliekų turėtojai privalo raštu informuoti savivaldybės administraciją arba Operatorių (koncesininką) apie panaudojamų šioms reikmėms atliekų kiekius bei atsisakymą perduoti šias atliekų rūšis atliekų tvarkytojui.

73. Turinčios TIPK leidimą įmonės šiame Leidime nurodytas atliekas turi surinkti atskirai ir perduoti tvarkyti TIPK leidime nurodytoms atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo įmonėms. Savivaldybei arba Operatoriui (koncesininkui) pareikalavus šios įmonės turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos atliekas tvarko TIPK leidime nurodyta tvarka.

74. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro komunalinės atliekos, tačiau joms nereikia gauti TIPK leidimo, privalo naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema ir rūšiuoti atliekas šių Taisyklių nustatyta tvarka.

75.  Atliekų turėtojai, pagal savivaldybės administracijos arba Operatoriaus (koncesininko) suformuluotus reikalavimus rinkliavos mokėtojų registrui sudaryti, privalo teikti informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti. Savivaldybės administracija sukauptą informaciją pateikia atliekų tvarkytojui ir/arba Operatoriui (koncesininkui).

76. Atliekų turėtojai susidarančias atliekas privalo rūšiuoti: atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmases, biologiškai skaidžias atliekas, didžiąsias komunalines atliekas, statybos ir griovimo atliekas, buities pavojingas atliekas, naudotas padangas bei elektros ir elektrinės įrangos atliekas. Surūšiuotos atliekos pristatomos į surinkimo vietas arba atiduodamos atliekų tvarkytojui šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

77. Atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas Leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių Taisyklių bei kitų jas papildančių norminių aktų reikalavimais.

78. Atliekų turėtojai už susidariusių komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą privalo mokėti savivaldybei (ar jos įgaliotai įmonei/organizacijai) nustatytą rinkliavos dydį (tarifą).

79. Atliekų turėtojai surūšiuotas atliekas privalo pristatyti į šias vietas:

79.1  antrines žaliavas – į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius arba į artimiausią didžiųjų atliekų aikštelę;

79.2  didžiąsias atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę;

79.3  statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba kitą tam tikslui skirtą ir Operatoriaus (koncesininko) nurodytą vietą;

79.4  buities pavojingas atliekas, įskaitant transporto priemonių pavojingas atliekas – į pavojingų atliekų surinkimo punktą artimiausioje didžiųjų atliekų aikštelėje. Įmonės ir organizacijos pavojingas atliekas privalo pristatyti Leidimą turintiems pavojingų atliekų tvarkytojams;

79.5  gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas – į sąvartyną;

79.6  eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir jų dalis – į šias atliekas surenkančias įmones ar organizacijas;

79.7  žaliąsias atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų arba kompostavimo aikštelę. Komunalinių atliekų turėtojai, kurių valdose ar ūkinėje veikloje susidaro žaliosios atliekos, turi teisę naudotis savo žaliųjų atliekų kompostavimo įrenginiais, atitinkančiais atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, jei susidariusį kompostą naudoja savo reikmėms. Fiziniai asmenys, kurių valdose susidaro kitos biologiškai skaidžios atliekos, tinkančios tolimesniam naudojimui ir nekeliančios pavojaus žmonių sveikatai ar supančiai aplinkai, gali jas naudoti savo reikmėms, pvz., maisto atliekomis šerti gyvulius, sukūrenti popieriaus ar medžio drožlių atliekas ir pan.

80. Atliekų turėtojai didžiąsias, elektros ir elektronikos įrenginių ir pavojingas buities atliekas gali atiduoti atliekų tvarkytojui sutartu laiku ir tvarka pagal atliekų turėtojų apvažiavimo grafiką arba savo transportu pristatyti į atliekų surinkimo aikštelę jos darbo valandomis.

81. Sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendro naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas biologiškai skaidžias atliekas tvarko teritorijas prižiūrinti įmonė arba atiduoda atliekų tvarkytojui pagal atitinkamą sutartį.

V.  MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

82. Mišrios komunalinės atliekos ir antrinės žaliavos renkamos į konteinerius.

83.  Atliekų turėtojai naudojasi tokiais konteineriais:

83.1 kolektyviniais konteineriais, pastatytais konteinerių aikštelėse;

83.2  individualiais – pastatytais individualių namų valdose, įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose;

83.3  sodininkų ar garažų bendrijų atliekoms tvarkyti atliekų turėtojai naudojasi kolektyviniais konteineriais. Atskiri sodininkų bendrijų nariai, kurie, gavę sodininkų bendrijos pirmininko raštišką sutikimą ir esant techninėms galimybėms, gali naudotis individualiais konteineriais.

84. Atliekų turėtojus konteineriais aprūpina Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas, Operatorius (koncesininkas). Atliekų turėtojai gali savo lėšomis įsigyti konteinerius atliekų surinkimui pagal savivaldybės arba Operatoriaus (koncesininko) patvirtintas konteinerių technines charakteristikas.

85. Konteinerių vietų išdėstymą ir aptarnavimo dažnį apsprendžia bendrieji Valstybinio strateginio bei Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano reikalavimai; konkrečios teritorijos atliekų tvarkymo patirtis, Atliekų turėtojo su Atliekų tvarkytoju suderinti papildomi reikalavimai bei kiti faktoriai. Konteineriai turi būti pastatomi taip, kad Atliekų tvarkytojui būtų saugu ir patogu prie jų privažiuoti ir iš jų išpilti atliekas, o atliekų tvarkytojui prieinamoje ir matomoje vietoje. Atliekų turėtojo valdoje konkrečią pastatymo vietą bendru sutarimu parenka Atliekų turėtojas ir Atliekų tvarkytojas, apie tai informuodami Operatorių (koncesininką).

86.  Konteinerių aptarnavimo dažnį nustato Atliekų turėtojas ir Atliekų tvarkytojas, įvertinę Atliekų turėtojo valdoje susidarančių atliekų kiekį bei atsižvelgę į nustatytus sanitarinius – higieninius reikalavimus konteinerių būklei bei reikalavimą užpildyti konteinerį 4/5 tūrio.

87. Atliekų surinkimui gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs polietileniniai maišai, betaris atliekų surinkimas ir pan. Kitų priemonių naudojimą nustato savivaldybės administracija kartu su Operatoriumi (koncesininku).

88. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas informuoja atliekų turėtojus (tiesiogiai arba per bendrijas ar administratorius) apie jiems priskirtų konteinerių aikštelių buvimo vietą, jose esančių ar numatytų pastatyti kolektyvinių konteinerių kiekį.

89. Kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje turi būti pastatytas komplektas konteinerių skirtų antrinių žaliavų surinkimui.

90. Antrinių žaliavų konteineriai, esant nepakankamai vietos, gali būti statomi kitose gyventojams patogiose ir su vietos seniūnu suderintose specialiose vietose.

91.  Atliekų surinkimo konteineriai, esantys individualiose namų valdose, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ar teritorijose, daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežės. Žiemą nuo privažiavimo būtina pašalinti sniegą, ledą ir pabarstyti jį smėliu arba žvyru.

92.  Atliekų turėtojai atsako už turimų konteinerių švarą ir techninę būklę, privalo valyti ir tvarkyti aplinką šalia pastatytų jų sklype atliekų konteinerių ir užtikrinti švarą patalpose, kur laikomi konteineriai.

93.  Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį.

94.  Draudžiama pilti atliekas į kitiems atliekų turėtojams atvežtus ar jiems nuosavybės teise priklausančius mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų turėtojai turi teisę rakinti jų naudojamus konteinerius, esančius jiems priskirtoje konteinerių aikštelėje, užtikrindami, kad ir visi atliekų turėtojai, kuriems priskirta naudotis konteineriais atitinkamoje aikštelėje, ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas, turėtų konteinerių raktus.

95.  Draudžiama į juos pilti žemės gruntą, želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo atliekas, statybos ir griovimo atliekas, chemines buities, apdailos ir kitas medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, antrines žaliavas, pavojingas atliekas.

96.  Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose.

97. Draudžiama išmesti atliekas šalia konteinerių.

98.  Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t.y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, prie vandens telkinių ar į juos, miškuose bei laukuose.

99. Draudžiama statyti transporto priemones arba kitus įrenginius konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje.

100.  Savivaldybės mišrios komunalinės atliekos šalinamos regioniniame sąvartyne. Iki regioninio sąvartyno eksploatavimo pradžios mišrios komunalinės atliekos šalinamos pagrindiniame rajono sąvartyne, esančiame Ožkiniškio k., Biržų r.

VI.          BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO IR ORGANIZAVIMAS

101.  Biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui, kuris surinktas biologiškai skaidžias atliekas veža į artimiausius šių atliekų arba nuotekų dumblo kompostavimo įrenginius.

102. Atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas gali patys atvežti į kompostavimo įrenginius arba biologiškai skaidžių atliekų surinkimo vietą didžiųjų atliekų aikštelėje.

103. Atliekų turėtojus biologiškai skaidžių atliekų surinkimo priemonėmis aprūpina Atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo viešojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atliekų turėtojai gali savo lėšomis įsigyti šių atliekų surinkimo priemones pagal savivaldybės arba Operatoriaus (koncesininko) patvirtintas surinkimo priemonių technines charakteristikas.

104.  Biologiškai skaidžių atliekų surinkimo konteineriai, esantys patalpose ar žemės sklypuose, prie kurių negalima privažiuoti, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išstumiami į nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežiai.

105. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas organizuoja reguliarų (rekomenduojama ne rečiau kaip du kartus per metus) biologiškai skaidžių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informavęs atliekų turėtojus apie surinkimo vietą, laiką ir kitas sąlygas.

106. Atliekų turėtojams (želdinius ir teritorijas tvarkančioms įmonėms) susitarus su savivaldybės atliekų tvarkymo Operatoriumi (koncesininku), jų sukauptos žaliosios atliekos gali būti surenkamos apvažiavimo būdu ne pagal grafiką ar pateiktuose konteineriuose, kuriuos Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas ištuština sutartyje su teritorijų tvarkytojais nustatytu dažnumu.

107. Želdinius ir teritorijas tvarkančios įmonės kompostavimo aikšteles įrengia pagal suderintą ir patvirtintą projektą LR teisės aktų nustatyta tvarka.

108.  Individualių valdų savininkai skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas savo individualiuose tinkamai įrengtuose kompostavimo įrenginiuose ar specialiuose konteineriuose.

109. Kompostuoti galima gatvių bei parkų, želdinių priežiūros (smulkios šakos, lapai, žolė, velėna, šaknys), žemės ūkio produkcijos sandėliavimo, perdirbimo ir realizavimo (daržovių atliekos, lukštai, gėlės, vaisiai), medienos apdorojimo (miško genėjimo smulkios medienos atliekos, kelmai, pjuvenos, drožlės, skiedros), valgyklų ir komercinių taškų atliekas, gyvūnų mėšlą, natūralų pluoštą ir tekstilę, popierių ir kartoną.

110.  Kompostuoti draudžiama termiškai neapdorotą skerdieną, pieno šlamą, kritusius gyvulius, medicinos atliekas, fekalijas, chemikalais apdorotas žaliąsias atliekas.

111. Atliekų turėtojai gali atsisakyti biologiškai skaidžių atliekų surinkimo konteinerių ir jas tvarkyti savarankiškai, apie tvarkymo būdą bei sutvarkytų atliekų kiekius nustatyta tvarka raštu informuojant savivaldybės administraciją arba Operatorių (koncesininką).

112.  Draudžiama biologiškai skaidžias atliekas pilti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų konteinerius.

113. Savivaldybės administracija, Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas informuoja atliekų turėtojus apie geriausias prieinamas kompostavimo technologijas ir įrenginius.

VII.        DIDŽIŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO IR ORGANIZAVIMAS

114. Didžiosios komunalinės atliekos yra įvairūs stambūs namų apyvokos daiktai, todėl jos dėl savo dydžio negali būti surenkamos su kitais komunalinių atliekų srautais.

115. Atliekų turėtojai išrūšiuotas didžiąsias komunalines atliekas privalo pristatyti į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę.

116.  Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas organizuoja reguliarų (rekomenduojama ne rečiau kaip du kartus per metus) šių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informavęs atliekų turėtojus apie surinkimo vietą, laiką ir kitas sąlygas.

117.  Atliekų turėtojams susitarus su Atliekų tvarkytoju/Atliekų vežėju už papildomą mokestį, jų sukauptos didžiosios komunalinės atliekos gali būti surenkamos apvažiavimo būdu ne pagal grafiką.

118. Mokestis už į didžiųjų atliekų aikšteles atvežtas atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų didžiųjų atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.

119. Draudžiama didžiąsias atliekas mesti į kitos paskirties konteinerius ar šalia jų.

VIII.      STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

120. Atliekų turėtojai susidariusias statybos ir griovimo komunalines atliekas privalo rinkti atskirai nuo kitų komunalinių atliekų.

121.  Statybos ir griovimo atliekos turi būti pristatomos į artimiausią didžiųjų atliekų, kurioje įrengta vieta laikinam šių atliekų saugojimui, ar kitas priėmimo aikšteles, priimančias statybos ir griovimo atliekas.

122. Statybos įmonė arba vykdantis statybos ir griovimo darbus gyventojas privalo turėti pažymą arba kitą patvirtinantį dokumentą apie statybos ir griovimo atliekų išvežimą į didžiųjų atliekų aikštelę arba sąvartyne įrengtą statybos ir griovimo atliekų surinkimo aikštelę (vietą).

123. Prie remontuojamo pastato (namo) arba buto, suderinus su daugiabučio namo savininkų bendrija ir Atliekų tvarkytoju, statomi specialūs konteineriai statybos – griovimo atliekoms. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad pastato (namo) aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių daugiau nei tai leidžia gyvenamosios aplinkos sanitariniai – higieniniai reikalavimai.

124. Kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, statybos ir griovimo atliekos kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje nustatyta tvarka iki jų perdavimo Atliekų tvarkytojui arba atliekų perdirbėjui.

125. Asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse. Taip pat laikantis šių reikalavimų:

125.1  asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos statybvietėje turi būti surenkamos atskirai nuo kitų statybinių atliekų;

125.2  birios (asbesto plaušelius išskiriančios) statybvietėje susidariusios asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.). Supakuotos asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti ženklinamos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus;

125.3 asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos statybvietėje gali būti saugomos ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jų susidarymo, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos.

126.  Mokestis už atvežtas statybos ir griovimo atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų statybos ir griovimo atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.

127.  Draudžiama statybos – griovimo atliekas mesti į kitos paskirties konteinerius ar šalia jų.

IX.  ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS (EEĮ) ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

128. Susidariusių namų ūkiuose elektros ir elektronikos įrenginių atliekos priimamos didžiųjų atliekų aikštelėse arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui.

129. Susidariusių namų ūkiuose EEĮ atliekos gali būti pristatomos įmonėms, turinčioms tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie elektros ir elektronikos įrenginių atliekų priėmimą.

130.  Mokestis už atvežtas EEĮ atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų EEĮ atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.

131.Draudžiama EEĮ atliekas mesti į kitos paskirties konteinerius ar šalia jų.

X.            KITŲ SPECIFINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

132. Pakuotės ir pakuočių atliekos surenkamos į antrinių žaliavų konteinerius pagal pakuotės medžiagą (stiklas, plastikas, popierius ar kartonas) arba į specialius pakuočių atliekų konteinerius, juos pastačius pagal sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais.

133. Buityje susidarančios pavojingos atliekos (galvaniniai elementai ir akumuliatoriai, buitinės chemijos, automobilių priežiūros produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, gyvsidabrio turinčios atliekos, liuminescencinės lempos, automobilių akumuliatoriai, naudoti automobilių tepalai ir filtrai bei kitos pavojingos atliekos) surenkamos pavojingų atliekų surinkimo punktuose didžiųjų atliekų aikštelėse arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui, kai jis vykdo Atliekų turėtojų apvažiavimą sutartu laiku pagal savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtintą grafiką.

134. Padangos, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai iš gyventojų gali būti priimami įmonėse, turinčiose tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.

135. Maišyti skirtingos rūšies pavojingas buities atliekas draudžiama.

136. Įmonėse ir organizacijose susidarančios pavojingos gamybinės atliekos į savivaldybės pavojingų atliekų surinkimo punktus nepriimamos.

137.  Naudotas automobilių padangas gyventojai gali pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti Atliekų tvarkytojui apvažiavimo metu nemokamai, jeigu jie yra sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais ir yra sumokėję atliekų tvarkymo rinkliavą (tarifą).

138.  Naudotas automobilių padangas įmonės ir organizacijos, automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.

139. Naudotus automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.

140. Individualių transporto priemonių savininkai naudotus automobilių tepalus ir filtrus gali pristatyti į autoservisus ar degalines, kurios turi leidimus užsiimti šia veikla. Šie autoservisai ir degalinės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.

141. Atliekų turėtojas didžiųjų atliekų aikštelėje privalo išrūšiuoti nesurūšiuotas atliekas. Jei reikia pagalbos, ją suteikia aikštelės darbuotojai.

142.  Mokestis už atvežtas specifines atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų specifinių atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.

143.  Už gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų susikaupusių sąšlavų (smulkių medžių šakų, lapų, pumpurų, žiedų, dulkių, žemių, purvo, smėlio, žvyro) bei šiukšlių, išmetamų į šiukšlių dėžes (urnas), išvežimą yra atsakingi teritorijų (žemės sklypų) savininkai (naudotojai, valdytojai, nuomotojai) bei teritorijas valančios įmonės. Gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų susikaupusios sąšlavos pristatomos į sąvartyną. Už šių atliekų priėmimą nustatyto dydžio mokestis sumokamas Operatoriui (koncesininkui).

XI.          ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS, FINANSAVIMAS IR VALDYMAS

144.  Savivaldybė savo teritorijoje organizuoja komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą bei tvarkymą, dalyvauja įrengiant Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus, užtikrina šių objektų eksploatavimą, rekultivavimą bei monitoringo vykdymą, kaupia ir skiria lėšas arba dalį lėšų šiems darbams atlikti.

145. Savivaldybės Tarybos (suteikiančiosios institucijos) sprendimu šiose Taisyklėse savivaldybės administracijai nustatytos atliekų tvarkymo pareigos pagal Koncesijos sutartį gali būti perduotos Operatoriui (koncesininkui).

146.  Savivaldybės administracija arba Operatorius (koncesininkas) viešojo konkurso būdu parenka atliekų tvarkytoją/us ir, jei būtina, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įrenginių operatorius. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų pareigos ir teisės yra apibrėžtos sutartyse tarp atliekų tvarkytojų ir Operatoriaus ir šiose Taisyklėse.

147.  Savivaldybės Tarybos (suteikiančiosios institucijos) sprendimu pagal Koncesijos sutartį Operatoriui (koncesininkui) gali būti pavesta teikti atliekų tvarkymo viešąsias paslaugas, valdyti ir eksploatuoti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įrenginius.

148. Teikdamas viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas, valdydamas ar eksploatuodamas savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įrenginius Operatorius (koncesininkas) gali viešojo konkurso būdu atrinkti kitą atliekų tvarkytoją.

149.  Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma laipsniškai, vadovaujantis savivaldybės atliekų tvarkymo planu, šiomis Taisyklėmis, atitinkamais savivaldybės Tarybos sprendimais, sutartyje su atliekų tvarkytoju nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.

150. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą administruoja ir plėtoja Operatorius (koncesininkas).

151. Savivaldybės administracija ir Operatorius (koncesininkas) atsakingi už atliekų tvarkymą reglamentuojančių savivaldybės teisės aktų parengimą ir teikimą savivaldybės Tarybai tvirtinti.

152. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą ,,teršėjas moka“.

153. Savivaldybės Taryba tvirtina nustatyto dydžio vietinę rinkliavą arba tarifą.

154. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema gali būti finansuojama iš savivaldybės biudžeto, savivaldybės specialių fondų ir programų, investicinių projektų lėšomis.

155. Savivaldybės Taryba arba administracijos direktorius atitinkamai pagal savo funkcijas, Atliekų tvarkytojo/Atliekų vežėjo siūlymu ir Operatoriaus (koncesininko) teikimu, tvirtina antrinių žaliavų konteinerių, didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemas.

156. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo, plėtojimo, užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės pareigūnas.

157. Savivaldybės didžiųjų atliekų surinkimo, kompostavimo aikšteles administruoja Operatorius (koncesininkas), eksploatuoja – viešojo konkurso būdu atrinktas Atliekų tvarkytojas.

XII.        ATLIEKŲ TVARKYTOJUI KELIAMOS UŽDUOTYS, REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS

158. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas privalo būti įregistruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, nustatyta tvarka pateikti informaciją valstybinėms institucijoms, savivaldybei, Operatoriui (koncesininkui), kaupti ir saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.

159.  Atliekų turėtojus individualiais arba kolektyviniais konteineriais aprūpina Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas, Operatorius (koncesininkas). Atliekų turėtojams pageidaujant už papildomą užmokestį Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi pateikti papildomus konteinerius arba mažesnius konteinerius pakeisti didesniais. Konteinerių talpa turi atitikti savivaldybės Tarybos patvirtintas atliekų susidarymo normas.

160. Siekiant užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę, Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas šioms atliekoms surinkti, atliekų turėtojams patogioje, estetiškai įrengtoje ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančioje vietoje turi įrengti:

160.1 gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę (konteineriai stiklui, popieriui/kartonui, plastmasei) 800 gyventojų;

160.2 gyvenamuosiuose individualių namų rajonuose ir miesteliuose, turinčiuose 800 ir daugiau gyventojų, sodų ir garažų savininkų bendrijose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę (konteineriai stiklui, popieriui/kartonui, plastmasei) prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio rajono ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos.

161.  Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi ištuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius su Atliekų turėtoju suderintu dažniu. Konteineriai gali būti ištuštinami anksčiau grafiko už papildomą mokestį pagal nustatytą ir suderintą tvarką, jeigu to prašo atliekų turėtojas arba nurodžius Operatoriui (koncesininkui) ar vietos seniūnui.

162.  Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi ištuštinti antrinių žaliavų konteinerius, kai jie užpildyti ne mažiau kaip 4/5 tūrio, užtikrinant, kad jie nebus perpildyti. Antrinių žaliavų konteineriai gali būti ištuštinami anksčiau grafiko nurodžius Operatoriui (koncesininkui) arba seniūnui.

163. Draudžiama komunalines atliekas maišyti su antrinėmis žaliavomis.

164. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas pagal atskirą sutartį suteikia reikalingą konteinerių kiekį bei tipą (atskirai komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti) įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms įvairių miesto renginių organizavimo metu.

165. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas ne rečiau kaip 2 kartus per metus vykdo specifinių atliekų (pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, didžiųjų komunalinių atliekų) atskirą surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką.

166.  Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas gali sudaryti atskiras sutartis su maisto pramonės ar viešojo maitinimo įmonėmis dėl maisto atliekų surinkimo ir panaudojimo komposto gamybai.

167.  Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas gali sudaryti atskiras sutartis su atliekų turėtojais dėl antrinių žaliavų išvežimo iš atliekų turėtojo valdos.

168.  Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas arba Operatorius (koncesininkas) sudaro sutartis su elektros ir elektronikos įrenginių atliekų, gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo įmonėmis dėl atliekų surinkimo ir pristatymo perdirbimui ar panaudojimui.

169. Atliekoms surinkti turi būti naudojami tik savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtinti standartiniai konteineriai.

170. Antrinių žaliavų konteineriai turi būti šių spalvų: popieriui ir kartonui – žalios, stiklui – mėlynos, plastiko ir kitų pakuočių – geltonos. Antrinėms žaliavoms surinkti skirti konteineriai turi turėti atitinkamą užrašą: „popierius (kartonas)“, „plastmasės“, „stiklas“.

171.  Privažiavimai prie kolektyvinių konteinerių, suderinus su savivaldybės administracija, pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą. Tokių nužymėjimų įrengimą organizuoja Operatorius (koncesininkas).

172.  Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi, neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti.

173.  Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas užtikrina kolektyvinių konteinerių sanitarinę – higieninę būklę atliekų tvarkymo nustatytomis sąlygomis. Kolektyvinius atliekų konteinerius dezinfekuoti ir plauti privaloma, kai vidutinė paros temperatūra yra daugiau kaip + 10°C, ne rečiau kaip kas mėnesį. Konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos dezinfekcinių plovimo ir valymo bei kosmetikos priemonių higieninio reglamentavimo ir registravimo ekspertų komisijoje. Individualių konteinerių plovimą ir dezinfekavimą organizuoja atliekų turėtojas.

174. Komunalinių atliekų surinkimo priemonės – šiukšliavežės turi būti pritaikytos aptarnauti savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtintus konteinerių tipus.

175. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi turėti pakankamą kiekį atliekas presuojančių šiukšliavežių, įskaitant ir rezervines šiukšliavežes bei konteinerių ištuštinimo įrangos.

176. Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina atliekų tvarkytojas.

177. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas privalo informuoti atliekų turėtojus apie atliekų priėmimą į atliekų tvarkymo įrenginius.

XIII.      KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ VIETOS PARINKIMAS IR PRIEŽIŪRA

178. Už mišrių komunalinių ir biologiškai skaidžių atliekų konteinerių aikštelių įrengimą savo valdoje yra atsakingi atliekų turėtojai.

179.  Už konteinerių aikštelių įrengimą savivaldybės valdoje ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelių įrengimą atsakinga savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija sudaro sąlygas individualius konteinerius pastatyti savivaldybės valdoje konteinerių ištuštinimo metu.

180.  Aikšteles konteineriams pastatyti savivaldybės valdoje parenka savivaldybės administracija kartu su seniūnu, Operatoriumi (koncesininku), atliekų turėtojų ir tvarkytojų atstovais.

181. Kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas daugiabučių namų valdose, privačių namų kvartaluose gali būti finansuojamas savivaldybės biudžeto, specialiųjų programų ir fondų bei kitomis lėšomis.

182. Kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų aikštelėse parenkamos vietos kolektyvinių biologiškai skaidžių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriams.

183. Mišrių komunalinių, biologiškai skaidžių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelėms vietos turi būti parinktos ir aikštelės turi būti pastatytos vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (aplinkos ministro įsakymas 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705). Aikštelės turi turėti patogų privažiavimą šiukšliavežei ir netrukdyti transporto eismui.

184. Antrinių žaliavų aikštelės individualių valdų savininkams, įmonėms ir organizacijoms statomos specialiai parinktose vietose. Viena aikštelė turi aptarnauti atliekų turėtojus ne didesniu kaip 500 m. spinduliu.

185. Aikštelių plotas turi būti pakankamas konteinerių išdėstymui ir ištuštinimui.

186. Individualių valdų savininkai atliekų konteinerius gali laikyti prie namo ar ūkiniame pastate, sklypo teritorijoje. Atliekų išvežimo dieną konteinerius jie privalo pastatyti sutartoje su Atliekų tvarkytoju/Atliekų vežėju ir savivaldybės administracijos arba Operatoriaus (koncesininko) patvirtintoje vietoje.

187. Individualių valdų savininkai savo lėšomis aikštelei įrengia kietą pagrindą ir nuvažiavimą nuo šaligatvio į gatvės važiuojamąją dalį. Konteineriais negalima užstatyti takų arba gatvių.

188. Konteinerių aikšteles prižiūri atliekų turėtojas, o konteinerių aptarnavimo metu – Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas. Žiemos laikotarpiu atliekų turėtojas aikštelę išvalo nuo sniego ir ledo. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas privalo užtikrinti, kad išvežimo metu konteinerių turinys būtų išpiltas ir išvežtas, paliekant tvarkingą aplinką.

XIV.    APMOKĖJIMAS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ

189. Atliekų turėtojai privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą (tarifą) į savivaldybės biudžetą.

190. Atliekų turėtojai privalo pilnai apmokėti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir kompostavimo, antrinių žaliavų bei surenkamų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje specifinių atliekų surinkimo ir sutvarkymo, didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelių, atliekų perkrovimo stoties, sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, monitoringo ir jų uždarymo bei priežiūros po uždarymo išlaidas.

191. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje surenkamų gaminių ir pakuočių atliekų mokesčiu apmokestinamų atliekų tvarkymas į mišrių komunalinių atliekų rinkliavą neįskaitomas. Šių atliekų surinkimo ir parengimo perdirbti išlaidas dengia gamintojas ar importuotojas.

192. Atliekų susidarymo norma apskaičiuojama pagal gyventojų skaičių namų valdoje, darbuotojų skaičių įmonėje ar organizacijoje.

193. Vietinę rinkliavą (tarifą) nustato, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį (tarifą) bei lengvatas vietinės rinkliavos (tarifo) mokėtojams savivaldybės Taryba savo sprendimu. Vietinės rinkliavos dydis (tarifas) nustatomas, remiantis principu „teršėjas moka“, reiškiančiu, kad atliekų tvarkymo sąnaudos ir turto nusidėvėjimas turi būti apmokėtas Atliekų turėtojo.

194.  Dalyvaujančių viešajame konkurse atliekų tvarkytojų atranka vykdoma pagal siūlomą mažiausią atliekų tvarkymo kainą bei kitus ekonominio naudingumo kriterijus.

195. Atliekų tvarkymo rinkliavos dydis (tarifas), taikomas Atliekų tvarkytojo, gali būti kartą per metus peržiūrimas (tikslinamas), vadovaujantis Atliekų tvarkytojo/Atliekų vežėjo pateikta informacija apie atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo kaštus (sąnaudas) ir jų pagrįstumą bei gautas pajamas iš šios veiklos.

196.  Gaunamos pajamos iš vietinės rinkliavos (tarifo) turi padengti visas savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir eksploatavimo išlaidas, įskaitant atliekų sąvartynų uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo bei visuomenės informavimą ir švietimą.

XV.      ATLIEKŲ SUSIDARYMO NORMOS

197.  Savivaldybės administracija kartu su Operatoriumi (koncesininku) įvertina atliekų susidarymo normą, rengdama rinkliavos dydžio skaičiavimus.

198.  Savivaldybėje taikomos metinės komunalinių atliekų susidarymo normos apskaičiuojamos pagal gyventojų skaičių, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, antrines žaliavas ir kitas specifines atliekas.

199. Atsižvelgiant į komunalinių atliekų susidarymo normą Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas apskaičiuoja atliekų turėtojo konteinerių talpą taip, kad mišrių komunalinių atliekų konteinerius galima būtų ištuštinti ne rečiau kaip kartą per 2 savaites, o biologiškai skaidžių atliekų konteinerius – kartą per savaitę.

 

XVI.    SĄVARTYNŲ EKSPLOATAVIMAS

200.  Sąvartyną eksploatuoja viešojo konkurso būdu atrinktas Atliekų tvarkytojas – Sąvartyno operatorius.

201.  Sąvartynas eksploatuojamas, uždaromas ir prižiūrimas po uždarymo, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintu techniniu reglamentu. Sąvartyno operatorius visuomenę supažindina su sąvartyno techniniu reglamentu.

202.  Pagrindiniame rajono sąvartyne, iki bus įrengtas regioninis sąvartynas, galima šalinti tik nepavojingas atliekas. Už netinkamų šalinti ir sąvartyne nepriimamų atliekų saugų sutvarkymą atsako atliekų turėtojas.

203. Sąvartyno operatorius organizuoja darbą taip, kad už sąvartyno ribos esančios teritorijos nebūtų teršiamos. Ji privalo valyti sąvartyno aplinkines teritorijas ir privažiavimo kelius, įeinančius į sąvartyno apsauginę zoną.

XVII.  ATLIEKŲ APSKAITA IR ATLIEKŲ TVARKYMO DOKUMENTACIJA

204. Savivaldybėje sudaroma atliekų turėtojų duomenų bazė pagal Atliekų turėtojų pateiktą informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susidarymo kiekiams įvertinti. Jeigu savivaldybė Atliekų turėtojų duomenų bazės neturi, ji privalo pasirūpinti, kad Atliekų tvarkytojas reikalingą informaciją gautų iš kitų institucijų.

205. Atliekų turėtojai, turintys juridinio asmens statusą, vykdo antrinių žaliavų pirminę apskaitą ir sukauptą informaciją kartą per metus perduoda savivaldybės administracijai arba Operatoriui (koncesininkui). Juridiniai asmenys, kurie numatytai veiklai vykdyti turi turėti TIPK leidimą, rengiant paraišką TIPK leidimui gauti ar atnaujinant jį, turi parengti atliekų susidarymo prognozę ir vykdyti atliekų monitoringą.

206. Atliekas tvarkančios įmonės atliekų apskaitą vykdo Atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.

207.  Atliekas tvarkančios įmonės kiekvienais metais iki sausio 30 d. valstybinės atliekų apskaitos savivaldybėje ataskaitos kopiją privalo pateikti savivaldybės administracijai arba Operatoriui (koncesininkui).

208.  Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos Atliekų tvarkytojai/Atliekų vežėjai privalo vykdyti surenkamų mišrių komunalinių atliekų, biologiškai skaidžių atliekų, antrinių žaliavų ir specifinių atliekų apskaitą ir sukauptą informaciją ne rečiau kaip kartą per metus perduoti savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui). Apskaita turi būti vykdoma tonomis arba kilogramais įrengus atliekų svėrimo įrangą.

209. Atliekų tvarkytojai/Atliekų vežėjai, eksploatuojantys didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikšteles privalo vykdyti priimamų atliekų apskaitą pagal atskiras atliekų rūšis ir kartą per metus perduoti informaciją savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui).

210. Sąvartyno operatorius privalo vykdyti priimamų atliekų apskaitą ir kartą per metus perduoti savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui).

211.  Savivaldybės atliekų tvarkymo apskaitos formas rengia savivaldybės administracija.

212.  Įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsisakiusios naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, bei savivaldybės buitinių atliekų sąvartynus eksploatuojančios įmonės kiekvienais metais iki sausio 30 d. privalo savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui) pateikti nustatytos formos ataskaitą apie atliekų tvarkymą.

213. Sąvartyno operatorius kasmet turi pateikti Savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui) duomenis apie eksploatuojamus sąvartynus.

214. Savivaldybės administracija ir Operatorius (koncesininkas) rengdami savivaldybės atliekų tvarkymo planą, gali pareikalauti iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų ir atliekas tvarkančių įmonių pateikti tam reikalingus duomenis apie atliekų susidarymą ir jų tvarkymą bei parametrus (duomenis), reikalingus susidarančių atliekų kiekiams nustatyti (įvertinti).

 

XVIII.TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

215. Už taisyklių nesilaikymą atliekų turėtojas, Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

216. Asmens (juridinio arba fizinio) patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių taisyklių ir per kuo trumpesnį laiką pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

217. Atliekų tvarkytojui arba Operatoriui (koncesininkui), priklausomai nuo jiems pavestų funkcijų, nevykdant šiose Taisyklėse nustatytų užduočių, sistemingai nesilaikant nustatytų sąlygų ir reikalavimų, teikiant nekokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas, laiku nepašalinant išaiškėjusių trūkumų ir pažeidimų, savivaldybė turi teisę nutraukti su juo sudarytą sutartį. Sutarties nutraukimo atveju, Atliekų tvarkytojas arba Operatorius (koncesininkas) privalo savivaldybei sumokėti sutartyje numatytas netesybas – baudas, delspinigius, kompensacijas.

218. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, pažeidęs šias Taisykles, yra baudžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka – užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 161¹ straipsnius.

219. Atliekų turėtojas, AAA nustatytu laiku nesumokantis nustatyto dydžio vietinės rinkliavos (tarifo), pažeidžia atliekų surinkimo ir išvežimo tvarką, ir yra baudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka – užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 161¹ straipsnius.

220. Atliekų turėtojas bei Atliekų tvarkytojas privalo vykdyti šių taisyklių reikalavimus, teikti pasiūlymus ir informaciją savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui) apie atliekų tvarkymą.

221. Taisyklėse apibrėžtų nuostatų įgyvendinimą užtikrina savivaldybės administracija. Tiesiogiai atsakingi už taisyklių nuostatų ir reikalavimų įgyvendinimą yra savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir Ekologijos skyriai bei seniūnijų seniūnai ir savivaldybės VPK ekologinės teisės pažeidimų prevencijos skyrius.

222. Teisė surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą už šių Taisyklių nesilaikymą suteikiama seniūnams ir kitiems savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims.

223. Atliekų turėtojų pareiškimus, dėl Atliekų tvarkytojo teikiamų paslaugų kokybės, nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius arba jo įsakymu paskirta komisija.

224.  Įmonėms, kurios privalo gauti (pratęsti) TIPK leidimus, leidimai išduodami tik tada, kai įmonės yra visiškai atsiskaičiusios už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už praeitą laikotarpį ir iš Operatoriaus (koncesininko) gauna tai patvirtinančią pažymą.

225. Juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai prekybai išduodami (pratęsiami) tik tada, kai jie yra visiškai atsiskaitę už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už praeitą laikotarpį.

 

XIX.    VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

226.  Už visuomenės informavimą atliekų tvarkymo klausimais, pagal kompetenciją ir sutartyse nustatytas sąlygas, atsako savivaldybės administracija, Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas.

227. Savivaldybės administracija ir Operatorius (koncesininkas) yra atsakingi už visuomenės informavimo plano parengimą kas dveji metai.

228. Visuomenės informavimo plano įgyvendinimui gali būti teikiamos paraiškos paramai iš ES struktūrinių fondų.

229. Privaloma viešai skelbiama atliekų tvarkymo informacija:

o        atliekų tvarkymo taisyklės;

o        atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų sąrašas;

o        atliekų tvarkymo tarifai (rinkliavos) ir atliekų surinkimo normos;

o        specifinių atliekų surinkimo vietos ir tvarka;

o        atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių Atliekų tvarkytojų/Atliekų vežėjų bendroji informacija;

o        atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikas ir sąlygos;

o        metinės atliekų tvarkymo ataskaitos.

230. Privaloma viešai skelbiama informacija nuolat skleidžiama savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijų, Operatoriaus (koncesininko) ir Atliekų tvarkytojo/Atliekų vežėjo skelbimo lentose bei ne rečiau kaip kartą per pusę metų regiono dienraščiuose.

231. Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas privalo teikti visą turimą atliekų tvarkymo informaciją atliekų turėtojams.

 

______________